Lithuanian Dutch English French German Italian Japanese Polish Russian
jum-1.jpg

 

JEI ĮSIDARBINTI NORI JAUNAS ASMUO.

PATARIMAI TĖVAMS, VAIKAMS, DARBDAVIAMS

 

Kas yra vadinami įsidarbinančiais jaunais asmenimis?

Tai asmenys iki aštuoniolikos metų. Paauglys – jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip šešiolika ir ne daugiau kaip aštuoniolika metų. Vaikas – jaunas asmuo iki šešiolikos metų.

Nuo kelerių metų galima įsidarbinti?

Įsidarbinti galima nuo keturiolikos metų.  Tačiau net ir tokio vaiko darbas turi būti įformintas darbo sutartimi.  Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei  darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.

Kas yra darbo sutartis?

Tai susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo sąlygų (kokį darbą reikės dirbti, kur jį atlikti, koks bus atlygis už tai,  kiek valandų per dieną ir kiek dienų per savaitę reikės dirbti ir pan.).  Sutartis sudaroma raštu dviem vienodais egzemplioriais, kurių vienas  lieka darbdaviui, o kitas – darbuotojui.

Ar keturiolikmetis gali savarankiškai sudaryti darbo sutartį?

Ne. Vaikui nuo keturiolikos iki šešiolikos metų darbo sutarčiai sudaryti  reikia vieno iš tėvų (ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą) raštiško  sutikimo, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimo su išvada apie  vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius numatytus darbus, o mokslo  metų laikotarpiu – ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiško  sutikimo.

Kokius darbus gali dirbti vaikai?

Vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų leidžiamų lengvų darbų (tokių, kurie saugūs, nekelia pavojaus vaiko sveikatai, vystymuisi ir netrukdo lankyti mokyklos) sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės. Tokie darbai yra, pvz., uogų, vaisių  skynimas, daržovių ir bulvių rinkimas ir perrinkimas; mažų naminių  gyvuliukų ir paukščių priežiūra; reklamų, laikraščių, afišų klijavimas  gatvių stenduose; laikraščių ir žurnalų pardavimas; smulkių ir lengvų  prekių priėmimas, skaičiavimas, rūšiavimas ir pakavimas; lengvi  pagalbiniai darbai įvairių smulkių prekių kioskuose, parduotuvėse,  spaudos kioskuose; švarių skalbinių rūšiavimas ir pakavimas skalbykloje;  naudotų indų ir įrankių rinkimas į vežimėlius ir vežimas į indų  plovyklą; patalpų (išskyrus tualetus) valymas vaikų ugdymo, maitinimo  įstaigose; drabužių ir kitų prekių demonstravimas ir t.t.

Ar nustatyti ir kiti apribojimai, susiję su jaunų asmenų darbais?

Minėtame Vyriausybės nutarime taip pat išvardyti jauniems asmenims draudžiami dirbti darbai (pvz., kur galimas konstrukcijų griūties pavojus; darbas, keliantis  aukštos įtampos elektros poveikio pavojų; darbas, kurio spartą lemia  mechanizmai ir pan.) ir darbai, kuriuos dirbdami jauni asmenys gali būti paveikti jų sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių (pvz., fizikiniai, biologiniai, cheminiai, psichofiziologiniai veiksniai; švinas ir jo junginiai; asbestas).

Kada galima pradėti dirbti?

Kitą dieną, kai sudaryta darbo sutartis (jei darbo sutartyje nesulygta kitaip) ir kai darbdavys informavo apie galinčius kilti pavojus ir priemones jiems išvengti,  pasirašytinai supažindino su būsimojo darbo sąlygomis, darbo tvarkos  taisyklėmis ir instruktavo, kaip saugiai atlikti pavestą darbą.

Kokia gali būti vaiko darbo laiko trukmė?

Vaikas  gali dirbti iki 2 val. per dieną ir 12 val. per savaitę mokslo metu,  tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 val. per dieną ir  35 val. per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų  metu. Šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. per dieną ir 40  val. per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų.

Koks nustatytas poilsio laikas?

Paros  nepertraukiamo poilsio laikas vaikams per 24 val. laikotarpį privalo  būti ne trumpesnis kaip 14 val. paeiliui, paaugliams – ne trumpesnis  kaip 12 val. paeiliui ir apimti laiką nuo 22 iki 6 valandos ryto.  Jauniems asmenims, kai darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 val., dar  privalo būti suteikta mažiausiai 30 min. papildoma pertrauka darbo metu.  Ji įskaitoma į darbo laiką.

Savaitės poilsis turi trukti ne mažiau kaip 2 poilsio dienos paeiliui per savaitę, viena iš jų – sekmadienį.

Kokios dar lengvatos taikomos jauniems asmenims?

- Draudžiama skirti dirbti naktį.

- Draudžiama skirti dirbti viršvalandinius darbus.

- Negalima skirti budėti įmonėje ar namuose.

- Poilsio ir švenčių dienomis jauni asmenys gali būti skiriami dirbti tik jiems sutikus.

- Negali būti nustatytas išbandymas darbdavio iniciatyva sudarant darbo sutartį.

- Jauno asmens reikalavimu jam nustatomas ne visas darbo laikas.

- Kasmetinių atostogų trukmė – 35 kalendorinės dienos.

- Teisė pasirinkti kasmetinių atostogų laiką.

- Draudžiama siųsti jauną asmenį į komandiruotes.

- Negali būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

NAUJOKO DARBE ATMINTINĖ

Šiuos  patarimus būtų naudinga iškirpti ir įteikti kiekvienam pradedančiajam  dirbti: jie padės susigaudyti, kaip elgtis naujoje veiklos srityje, o  gal net išgelbės gyvybę ar sveikatą.

Taigi, žinokite:

  • Nesiimkite jokios užduoties, kol jūsų tinkamai nemokė, kaip ją vykdyti.
  • Jei  manote, kad prieš pradedant darbą instruktuodami jus perkrauna  informacija arba ją pateikia per greitai, paprašykite jus mokančiojo  kalbėti lėčiau ir dar kartą pakartoti instrukcijas.
  • Neišeikite  už savo darbo vietos ribų, nebent jums tai lieptų daryti. Kitose darbo  vietose gali būti įvairių jums nežinomų pavojų, pavyzdžiui, virš galvos  ištiesti laidai, slidžios grindys, nuodingos cheminės medžiagos ir pan.
  • Jei  ko nors tikrai nežinote - paklauskite. Išvengti nelaimės darbe gali  padėti jus prižiūrintis vyresnysis asmuo ar bendradarbis. Drąsiai  sakykite, kada jus reikia daugiau pamokyti ar ką nors paaiškinti.
  • Atlikdami  užduotį, naudokite tinkamas asmenines apsaugos priemones. Įvairiose  darbo vietose tai gali būti specialus apavas, šalmas, pirštinės,  specialūs akiniai, ausų kištukai ir kt.. Įsitikinkite, kad tikrai  žinote, kada ir kokią aprangą naudoti, kur ją rasti, kaip naudoti ir  kaip prižiūrėti.
  • Jei dirbate kompiuteriu, jums reikalingos  kitos žinios – kaip tinkamai sureguliuoti stalo ir klaviatūros aukštį,  prisitaikyti kėdę, taisyklingai sėdėti, kas kiek laiko daryti pertraukas  ir pan. - kad po keleto metų netektų vargti dėl stuburo, akių ar kitų  ligų.
  • Sužinokite, ką daryti ypatingais atvejais, pavyzdžiui, įsijungus priešgaisrinei signalizacijai, dingus elektrai ir pan.
  • Nedelsdami  savo darbų vadovui, darbuotojų saugos ir sveikatos atstovui, jei toks  yra, praneškite apie visus nelaimingus atsitikimus darbo vietoje.
  • Neignoruokite  jokių nemalonių, neįprastų požymių, pavyzdžiui, kai ima skaudėti galvą  ar kitą kūno dalį, sukasi galva, niežti kūną, graužia akis, nosį ar  gerklę – tai gali būti didelės sveikatos problemos pradžia. Praneškite  apie šiuos pojūčius darbų vadovui, prižiūrinčiam vyresniam asmeniui, kad  jus nukreiptų pas gydytoją, į darbo medicinos tarnybą, jei tokia yra.
  • Laikykitės gautų patarimų ir instrukcijų. 

Prisijungę 10 svečių ir narių nėra