Lithuanian Dutch English French German Italian Japanese Polish Russian
jum-1.jpg

 

           Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 13 str. įtvirtina, kad visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas atsiranda asmeniui, sukakusiam šešiolika metų. Lietuvos darbo įstatymais įtvirtintas bendras principas, kad asmenų iki 16 metų darbas yra draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus. Išimtis nustato DK ir kiti darbo įstatymai. DK 2 str. įtvirtintas darbo įstatymų bendrumo ir jų diferenciacijos pagal darbo sąlygas ir darbuotojų psichofizines savybes principas sudaro prielaidas nustatyti ir taikyti specialias darbo teisės normas jauniems asmenims, kurie dėl savo amžiaus ir profesinės patirties stokos, priskiriami labiausiai socialiai pažeidžiamų gyventojų grupei.          Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis asmenų iki 18 metų darbą, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių“ – toliau – Nutarimas (Žin., 2003-02-05, Nr. 13-502).

Šiame Nutarime išskiriamos 2 jaunų asmenų amžiaus kategorijos:

 

1)  paaugliai – jauni asmenys, kuriems yra ne mažiau kaip 16 ir ne daugiau kaip aštuoniolika metų;

2)  vaikai – jauni asmenys iki 16 metų.

 

Nors darbo įstatymai tiesiogiai neįtvirtina žemutinės vaiko amžiaus ribos, iš Nutarime nustatyto vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiamų darbų sąrašo matome, kad vaikai iki 14 metų negali būti darbo teisės subjektais, t.y. tokie subjektai neturi pilno darbinio teisnumo ir veiksnumo. Tokiu būdu, vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus – tokius, kurie yra saugūs, nekelia pavojaus vaiko sveikatai, vystymuisi ir netrukdo lankyti mokyklos, taip pat darbus, numatytus mokomosiose programose, kurie taip pat turi būti saugūs ir nekelti pavojaus vaiko sveikatai ir vystymuisi ir toks jų statusas prilygintinas „sąlyginiam/išimtiniam“ darbiniam teisnumui ir veiksnumui. Nutarime nustatytas vaikams leidžiamų darbų sąrašas, kuris yra baigtinis, todėl darbai, nenumatyti šiame sąraše, negali būti skiriami asmenims nuo 14 iki 16 metų. Vaikams leidžiami darbai yra uogų, vaisų skynimas, reklamų, afišų klijavimas, laikraščių, reklaminių lankstinukų, pranešimų pristatymas į namus, įstaigas, smulkūs remonto darbai, prekių kainų žymėjimas, stalų serviravimas ir t.t.

Paminėtina, kad asmenims nuo 16 metų taikomas kitoks leidžiamų dirbti darbų reglamentavimas – jiems nustatomas sąrašas draudžiamų dirbti darbų (pavyzdžiui, auramino gamyba, darbas su plėšriaisiais ar nuodingaisiais gyvūnais, darbas, keliantis aukštos įtampos elektros poveikio pavojų ir kt.), todėl jie gali dirbti visus kitus nedraudžiamus darbus, jei jie nekelia pavojaus jo sveikatai, fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi, nekenkia mokymuisi. Kiekvienu atveju, įdarbindamas jauną asmenį, darbdavys turi šias aplinkybes įvertinti ir dokumentuoti (žr. Nutarimo 7 p.).

 

Jauno asmens įdarbinimui, be bendrųjų DK nustatytų teisės normų, taikomi ir specialūs reikalavimai. Prieš įdarbindamas jauną asmenį darbdavys turi įvertinti:

 

1)  ar darbas, į kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas asmenims iki aštuoniolikos metų draudžiamam darbui, ar darbo aplinkoje nėra sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių, kuriems esant į tokį darbą negali būti skiriami jauni asmenys;

2)  ar darbo vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus;

3)  pavojingų cheminių medžiagų naudojimą įmonėje ir galimą jų poveikį (būdą, koncentraciją darbo aplinkos ore, poveikio trukmę);

4)  darbo priemonių techninę būklę, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklę, kad jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti;

5)  darbo, gamybos technologinių procesų organizavimą, darbo priemonių išdėstymą, kad jauni asmenys nepatektų į darbo vietas, kuriose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos;

6)  jauno asmens gebėjimus suvokti ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jo fizines galimybes atlikti pavedamus darbus.

 

Asmenys iki aštuoniolikos metų negali būti skiriami dirbti:

 

1.   darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai per sunkus;

2.   darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos;

3.   darbo, kur galimas jonizuojančios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis;

4.   darbo, kur didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo jausmo ar patirties jaunas asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti;

5.   darbo, kur darbo aplinkos sveikataikenksmingų cheminių, fizikinių, biologinių, psichofiziologinių veiksnių dydžiai viršija teisės aktuose nustatytus maksimalius dydžius.

 

Nutarime įtvirtintas sąrašas darbo aplinkos veiksnių, kurie yra kenksmingi ir gali sukelti pavojų jauniems asmenims (pvz., fizikiniai veiksniai (aukštas atmosferos slėgis), tam tikri biologiniai ir cheminiai ir psichofiziologiniai veiksniai), todėl darbdavys, įvertinęs jauno asmens darbo vietą bei aplinką ir nustatęs, kad tokie veiksniai egzistuoja, negali skirti jauno asmens šiam darbui.

 

Siekiant apsaugoti jaunų asmenų sveikatą, fizinį, psichinį, moralinį vystymąsi, jiems nustatomos specialios darbo ir poilsio laiko trukmės normos, kurių laikymąsi užtikrina darbdavys. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas:

 

·paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandas per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su savaitės pamokų trukme;

·vaikams – iki 2 valandų per dieną ir 12 valandų per savaitę mokslo metu, jeigu dirbama per trimestrą arba pusmetį, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandas per dieną ir 35 valandas per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metu; šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako penkiolika metų;

·jauniems asmenims – iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę, jeigu dirbama pagal sudėtinę darbo ir mokymo ar praktikos įmonėje programą. Į nurodytą darbo laiką jauniems asmenims, dirbantiems pagal sudėtinę darbo ir mokymo programą, įeina darbo laikas įmonėje ir mokymo laikas mokykloje.

 

Jauniems asmenims nustatomas ir ilgesnis paros nepertraukiamo poilsio laikas:

 

1)  vaikams per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų paeiliui ir apimti laiką nuo 20 iki 6 val.;

2)  paaugliams – ne trumpesnis kaip 14 valandų paeiliui ir apimti laiką nuo 22 iki 6 val.

 

Jauniems asmenims suteikiamos papildomos pertraukos darbo metu pailsėti – jei jų darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 valandos, privalo būti suteikta mažiausiai 30 minučių papildoma pertrauka, kuri įskaitoma į darbo laiką. Jauno asmens, jeigu jis dirba daugiau negu vienoje įmonėje, bendra darbo trukmė negali viršyti jiems nustatytos, aukščiau minėtos, darbo trukmės. Taip pat, jauni asmenys negali dirbti šešias darbo dienas per savaitę – jiems būtina suteikti ne mažiau kaip 2 poilsio dienas paeiliui per savaitę, o vieną iš jų – sekmadienį.

 

Jauniems asmenims darbo įstatymai nustato ir daugiau lengvatų:

 

1.   Juos draudžiama skirti dirbti nakties darbo laiku (DK 154 str. 3 d.);

2.   Draudžiama skirti dirbti viršvalandinius darbus (DK 150 str. 3 d.);

3.   Jie negali būti skiriami budėti įmonėje ar namuose (DK 155 str. 4 d.);

4.   Poilsio ir švenčių dienomis jie gali būti skiriami dirbti tik jų sutikimu (DK 162 str. 2 d.);

5.   Jiems negali būti nustatytas išbandymas sudarant darbo sutartį (DK 105 str. 3 d. 1 p.);

6.   Jauno asmens reikalavimu jam nustatomas ne visas darbo laikas (DK 146 str. 1 d. 4 p.);

7.   Jaunam asmeniui nustatyta ilgesnė minimalių kasmetinių atostogų trukmė – 35 kalendorinės dienos (DK 166 str. 2 d. 1 p.);

8.   Jis turi teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką (DK 169 str. 4 d. 1 p.);

9.   Draudžiama siųsti jauną asmenį į komandiruotę (DK 220 str. 3 d.) ir kt.

 

Darbo įstatymai nustato jaunų asmenų įdarbinimo tvarkos ypatumus. DK 104 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad jei darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, - gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą. Taigi darbdavys, prieš sudarydamas darbo sutartį su vaiku nuo 14 iki 16 metų, turi pateikti mokyklai, kurioje vaikas mokosi, taip pat vienam iš tėvų ar kitam vaiko atstovui pagal įstatymą ir vaiko sveikatą prižiūrinčiam gydytojui numatomų darbo sutarties sąlygų aprašymą. Tokiu būdu, darbdavys gali sudaryti darbo sutartį su vaiku tik gavęs mokyklos, kurioje vaikas mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą ir vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą (pažymą) su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius darbus, numatytus darbo sutarties sąlygų aprašyme. Prie darbo sutarties pridedama ir vaiko gimimo liudijimo patvirtinta kopija.

 

Asmuo, sukakęs 16 metų, yra laikomas pilnateisiu darbo teisinių santykių subjektu (DK 13 str. 2 d.), bet, siekiant apsaugoti jo sveikatą, iki pilnametystės jam nustatoma pareiga tikrintis sveikatą, kurios vykdymą užtikrina darbdavys – prieš pradėdami dirbti jauni asmenys turi pasitikrinti sveikatą ir vėliau tikrintis kasmet, iki jiems sukaks aštuoniolika metų. Sveikatos priežiūros specialistai įvertina jauno asmens galimybę dirbti konkretų darbą ir išvadą apie tinkamumą šiam darbui įformina medicininėje pažymoje. Šią pažymą jaunas asmuo privalo pateikti darbdaviui, o darbdavys, įdarbindamas jį, privalo gydytojo išvadą įvertinti.

 

Siekiant užtikrinti jaunų asmenų darbui nustatytų reikalavimų vykdymą ir kontrolę, nustatyta kiekvieno darbdavio pareiga sudaryti jaunesnių kaip aštuoniolikos metų įmonės darbuotojų sąrašą. Sąrašo forma ir turinys nėra reglamentuoti teisės aktais, bet kiekvienas darbdavys, sudaręs darbo sutartį su vaiku, per 3 darbo dienas privalo pranešti Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, nurodydamas vaikus, su kuriais sudaryta darbo sutartis ir pateikdamas informaciją apie darbo sąlygas – darbovietę, padalinį, leidžiamo dirbti lengvo darbo pobūdį, sudaromas saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbo funkcijas, darbo trukmę valandomis, poilsio pertraukų trukmę ir skaičių, darbo apmokėjimą, kuriuo paros metu ir kokiomis valandomis bus dirbama. Keisdamas darbo sutartį su vaiku, darbdavys iš naujo turi gauti mokyklos, kurioje vaikas mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą ir vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą (pažymą) ir apie pakeistas darbo sutarties sąlygas per 3 darbo dienas pranešti Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui.

 

Darbo sutarties nutraukimas su jaunais asmenimis turi tam tikrų ypatumų. DK 136 str. 1 d. 5 p. įtvirtina darbo sutarties su vaiku supaprastintą nutraukimo tvarką, siekiant apsaugoti jo interesus: darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį su vaiku be įspėjimo paties vaiko, vieno iš tėvų ar vaiko atstovo pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo, arba mokyklos, kurioje vaikas mokosi, reikalavimu. Nutraukęs darbo sutartį, darbdavys per 3 darbo dienas praneša apie tai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui, nurodydamas asmenis, iš kurių gautas reikalavimas nutraukti darbo sutartį, ir darbo sutarties nutraukimo priežastis. Darbo sutartis su asmeniu iki 18 metų gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva (DK 129 str. 4 d.) tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Apie tokį darbo sutarties nutraukimą darbdavys turi įspėti jauną asmenį ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius.

 

Jauniems asmenims nustatytos įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo ir poilsio laiko režimo ir kitų darbo įstatymų nustatytų reikalavimų jaunų asmenų darbui laikymąsi užtikrina darbdaviams atstovaujantys asmenys ar jų įgalioti asmenys. 

 

Prisijungę 4 svečių ir narių nėra